Kodėl ąžuolo masyvo baldai yra ekologiški?

Kalbant apie ekologiškumą baldų pramonėje, dažnai kyla klausimas: ar medžio kirtimas nėra prieštaravimas tvarumui? Kaip gali kažkas, kas paima gyvą medį, būti „žalias“, „draugiškas gamtai“? Štai kur atsiranda svarbi skirtis – tarp netvaraus kirtimo ir atsakingo, reglamentuojamo medienos panaudojimo, tokiu būdu ąžuolo masyvo baldai gali būti ekologiški.

Kirtimas ir tvarus medienos naudojimas

Kai medžiai kertami netinkamai – be replantacijos – tai tikrai nėra ekologiška: nyksta biologinė įvairovė, dirvožemis praranda derlingumą, klimatas kenčia. Bet kai mes kalbame apie ąžuolo masyvo baldus, dažnai galioja kita realybė:

Daugelyje Europos šalių miškai atsodinami, atstatomi arba regeneruojasi natūraliai. Pavyzdžiui, naujasis EU Regulation on Deforestation-Free Products (Regulation (EU) 2023/1115, EUDR) siekia užtikrinti, kad produktai, įskaitant medieną ir medienos gaminius, nepasiliktų iš šalių, kuriose vyksta netvarus miškų naikinimas.

EU Timber Regulation (EUTR), FLEGT iniciatyvos – viskas skirta tam, kad mediena būtų gaunama teisėtai ir iš miškų, kurie tvarkomi atsakingai ir regeneruojami.

Kitaip sakant, tokiuose miškuose į kiekvieno nukirsto brandaus ąžuolo vietą pasodinami bent 3 nauji sodinukai.

Augimo pikas ir medžio brandos reikšmė

Kita svarbi dimensija – kada medis techniškai yra „naudingas“ kirsti, kad jo panaudojimas taptų ekologišku bei etišku.

Ąžuolas (ir kiti lapuočiai) paprastai pasiekia augimo / brandos piką maždaug 25–30 metų amžiaus. Per tą laiką medis intensyviai kaupia medžiagas, augina kamieną, šaknis, prisideda prie ekosistemos stabilumo.

Pasiekus piką, kai augimas sulėtėja – medis gali pradėti sirgti, stagnuoti, prarasti struktūrą ar tapti pažeidžiamas. Toks medis, nors vis dar gyvas, jo gebėjimas efektyviai toliau augti ir atlikti ekologines funkcijas mažėja. Todėl jo kirtimas brandos piko metu – tai ne tik gaunama aukštos kokybės mediena (kurios struktūra, tankis, atsparumas yra geresni), bet ir leidžiama miškui toliau gyventi sveikai, kai vietoje nukirsto medžio pasodinamas naujas.

Kodėl ąžuolo masyvo baldai = medžio „įprasminimas“

Kai kertami tik brandūs ąžuolai (pasiekę augimo piką), jų mediena panaudojama baldams – tai tarsi medžio gyvenimo ciklo užbaigimas, kurio metu jis suteikė didžiausią naudą ir panaudojamas vertingam, ilgaamžiam produktui.

Baldo gamybos procese naudojama kokybiška, ilgalaikė mediena – baldai, pagaminti iš ąžuolo masyvo, tarnauja dešimtmečius, taip sumažinamas dažnas keitimas, resursų švaistymas;

Tokiu būdu ąžuolo masyvo baldai nėra priešingi ekologijai – priešingai, jie gali būti svarbi dalis tvaraus, atsakingo gyvenimo būdo.